Trečias Dublis arba Diena Prieš Beprotybę

Kyla dūmai ... Pamažu, iš lėto, niekur neskubėdami ... Kambarys po truputį pildosi vanilės kvapo ... Ech, dievinu vanilės kvapą (smirk). Šiandien šiek tiek prasiblaškiau, buvau išlindęs iš savos namų tvirtovės, sutikau draugus, pasijuokėm, prasiblaškėm, pasibėdavojom, nusprendėm kad aš atsigaunu sisteminiu požiūriu :). Toks tas mokslas informatika, kad eiliniai mitingieji jo nesupranta, o tie kurį jį studijuoja iš lėto pradeda mąstyti, kad pasirinkdami šią specialybę, ne ten įstojo :D
Tačiau, dūmai vis dar kyla ... Šiandien dar kartą pasidžiaugiau savo metimu rūkyti, nes kaip pagalvoju dabar mano rūbai būtų isismirdę cigarečių dūmais, vietoj dabartinio malonaus vanilės kvapo :> . Be to susimasčiau ... Tiek kartų pats sakiau, kad man asmeniškai sunku pasikeisti, ir šiaip žmogaus sąvybių, įpročių pakeitimas yra sunkus reikalas. Tačiau ... Tačiau po šešių metų rūkymo sugebėjau mesti ir jau šeši mėnesiai kaip nerūkau. Taigi kyla paprastas klausimas, kas man trukdo susiimti r susitvarkyti savo mokslus O.o. Kodėl aš priešinuosi aplinkai? O gal tiesiog man trūksta artimo žmogaus šilumos, pačio žmogaus kuris nusikamavus po kasdieninių būties ir išlikimo klausimų prieitų, švelniai paglostytų ir pasakytų „Nesijaudink, viskas bus gerai“. Nes dabar pas mane yra jausmų maišatis. Stoviu šneku su draugais, lyg ir juokiuosi, bet atrodo vos sugebu sulaikyti ašaras, atrodo liūdžiu, bet iš tikrų noriu juoktis ... Ech, nekenčiu rudens ...



Nėra nieko gražiau už gimimą, ir nieko baisiau kaip už mirtį (Song of the Day - LifeHouse - Take Me Away)