Apsvaigęs Gruodis.

„Dabar labiausiai trokštu, jog sustotų laikas ir aš galėčiau grožėtis tavo mėlynom akim, nuostabia nosyte ir ta šypsena, kurią pamačius pamiršti savo visus rūpesčius.“ Taip, reiktų paminėti, jog dėl senesnių gyvenimo patirimų buvau pamiršęs kelis jausmus :). Tada taip reikėjo, tik kurių velnių taip ilgai. Huh. Teks patasyt prieš kelis menesius darytą įrašą x). Taigi Apsvaigęs Gruodis. Toks mūsų šiandieninio spektaklio aktorius, norintis sustabdyti laiką. Ir iš ties, duotuoju momentu jis gali pasakyti, jog laikas sustojo. Labai mieliško veidelio savininkė, pavadinsime ją Liepa, kuri sušildė speigų užgniaužtą Gruodžio širdį, dabar ramiai ilsisi, matyt sapnuoja vasarą (chuckle). Nedrąsiai šviečianti žvakelė blankiai apšviečia Liepos veiduką. Nesuklysiu pasakydamas, ko gero mieliausią pasaulyje. Bet ech... kiekvienam savo :) Ir kažkada naiviai išlementas troškimas dabar tapo tikrove. Iki pilnos laimės tetruksta jog tai tęstusi ilgėliau nei vienas nepaprastas ir nepakartojamas Jos sapnas.

O ten aukštai...........

......... O ten aukštai, mums virš galvų yra beribis neišmatuojamas ir dar net visiškai nesuprantamas pasaulis. O ten aukštai yra vadinamojo visata, kuri yra nesuvokiamo dydžio. O ten aukštai knibždėte knibžda įvairiausių visatos kasdieninio gyvenimo narių, kurių mes dar net nesame matę, įvykių, kuriuos šiai dienai galime pabandyti suprasti, bet ne viskas yra suprantama ir paaiškinama šiai dienai, nes dar mažai mes težinom. Šiai dienai manau jog visiškai suprantu mano vieno mokytojo frazę „Išsivaizduokite kad mūsų žemė yra stora knyga. Tai va, iki šiol mūsų mosklininkai apžiūrinėja tik viršelį“. Iš tikro kaip pagalvoji, mūsų niekas nemokina apie visatą truputį išsamiau. Aš pats save galiu pavadinti neapsišvietusia kiaule, nes iki pats tuom nepasidomėjau galvojau, jog paukščių tako galaktika ir sudaro TIK mūsų saulės sistema, ir tas "takas" ką mes matome danguje yra kosmoso meteoritų ir dulkių ratas skiriantis vidines ir išorines Saulės sistemos planetas. Natūralus loginis ir baisiai klaidingas mąstymas. Iš tikro mūsų Saulės sistema yra viso labo lyg mažas lašelis vandens didelėje jūroje....... Ir štai dabar mąstymas pradeda veikti ir pagalvoti „Tai jei mes esame mažas lašas mūsų galaktikoje, o galaktikų yra milijonai milijardų, ir tai tik spėjama, nes ko gero tikslaus skaičiaus mes net nesužinosime, tai kokio dydžio turi būti tas paslaptingas žodis "Visata"“. Ech. Ir kiek paslaptingo grožio joje pilna



Huh, pasidomi ir nebesinori atgal į informatikos knygas lyst .....

Bump ruduo, ruduo, ruduo....


Ieškoma kompanija pasivaikščiojimams, kurie sugeba mane nuraminti ir atpalaiduoti :)

Ir kas per velnias ta meilė yra ?

Štai mano seniai seniai seniai žadėtas įrašas.



Labas vakaras. Gal labiau tiktų pasakyti labą naktį. Taip paskutiniu metu pradedu nebematyti saulės šviesos, nes tenka eiti meigoti apie 5-6 valandą ryto, o po miego atsibundu 4-5 valandą vakare :) O bet kadangi tačiau, kaip temoje matome tikrai ne apie tai aš čia ruošiuosiu rašyti. Po kažkokių keistų minčių pokrypio bebandant išsiaiškinti kas per velnias yra Edukologija, ir kokiem velniam ji mums šiame pasaulyje reikalinga, o pasirodo ne toks jau ir nuobodus dalykas :), nusprendžiau parašyti savo nuomonę, išreikšti gilią mintį skant, apie savo meilės sampratą.
Taigi
Ir kas per velnias ta meilė yra ?
Pradėsiu savo minčių dėstymą nuo vieno draugo minties kas tai yra meilė.
„Meilė tai yra tarsi 4 metų laikai. Iš pradžių būna pavasaris, kai tu sutinki žmogų kurį pamilsti ir tavo širdyje atsiranda šis nuostabus jausmas vadinamas meile. Šis jausmas pražysta pavasariniais žiedais ir jūs džiaugiatės vienas kitu kaip ir gamta džiaugiasi atgimimu. Po to seka vasara, kai jūs esate jau keli metai kartu, siejate savo bendra gyvenimą kartu ir kiekvieną dieną rūpinatės ir sergėjat vienas kitą. Sekantis sezonas pasisuka i rudenį, kuriame jūs jau kartu auginate savo atžalas, gamtos požiūriu vaikus ir jau turite savą kampelį šiame keistame pasaulyje. Ir galų gale ateina žiema. Jūsų plaukai jau nudažyti sidabrine senatvės spalva, ir jūs vis dar kartu gyvendami supatės savo namų verandoje ant supamųjų kedžių o aplink jus laksto tuntas anūkų.“
Taip, šis suvokimas iš tikrųjų yra gražus. Tiesa pasakius, aš papasakojęs šį suvokimą per savo Valstybinės kalbos praktikos paskaitas, už teksto pasakojimą gavau čielą 10! Iš tikrųjų aš jam pavydžiu. Aš nesakau, jog kaip mokslininkai žinau, jog meilė, tėra harmonų ir cheminių reakcijų rezultatas. Tačiau... Tačiau mano suvokimas apie viską keičiasi kasdien. Ne išimtis ir ši tema. Meilė.. Meilė ir susižavėjimas iš tikrųjų yra kone tie patys dalykai. Tai yra trumpalaikis kito norėjimas, jog jis visada būtų kartu su tavimi. Mes kiekvieną dieną galime susižavėti vis kitu žmogumi, kiekvieną dieną tą visagalį jausmą galime jausti vis kitam žmogui. Bet čia iškyla kitas klausimas. Ar su kiekvienu savo įsimylėtu žmogumi verta pradėti šeimą. Juk tai iš tiesų yra pagrindinis klausimas. Taigi meilė yra tukstančio poetų aprašytas nuostabus jausmas, meilė kiekvieną priverčia praleisti bent jau vieną širdies dužį, tačiau meilė nėra ilgalaikė, po jos seka prisirišimas prie žmogaus... Gal ir nesibaigia šios mintys romantiškai kaip jos galėjo baigtis prieš kelis metus, bet... Bet telieka man pakilti nuo šios kėdės ir eiti ieškoti savosios meilės :)

Akcija-atrakcija ! Būtinas dalyvavimas ! xD

... Štai ir pagaliau, pagaliau aš ją išvydau. Iš karto kilo pavydas matant kaip nerupestingai su jos plaukais žaidė vėjas. Priėjus taip ir norėjosi pirštų galiukais perbraukti per juos, užuosti jų kerintį aromatą. Ji stovėjo ir žiūrėjo į mane nekantraudama. Aš iš lėto artėjau ir grožėjausi prieš mano akis iškilusiu siluetu. Ji buvo dailiai nuaugus, vilkėjo rožinę maikutę ir džinsinį sijonėlį. Mmmm, kaip mieliška ^_^. Jos veidą puošė drovi šypsena. Ir tos lūpos, ech, jos tarsi kvieste kviete jose paskęsti. Taip ji tikrai labai graži. Artėjant prie jos širdis vis labiau daužėsi, ir vidinis balsas tekartojo "tavo vardas Tomas, tavo vardas Tomas"...
Huh, iš tikro šiandien kūryba kažkaip super nuostabiai neapsireiškė :P. Bet štai įdomus klausimas jum ir pamastymas. Kaip jūs išsivaizduojate tobulą pirmą pasimatyma ? :P. Ar tai lyg riterio ir ledi susitikimas su gėlėm ir tona neapsakytai gražių komplimentų, ar tai arbatos išgėrimas kur nors kavinėje, ar tai tiesiog keistas malonus ir netikėtas susidūrimas ? :P Laukiu nuomonių :)

Sveiki sugrįžę į Beprotnamį Saulėtekio Alėjoje !

... Mmm, šiandiną vos pabudus pradėjo pūsti švelnus vasaros vėjelis. Kaip miela. Švelniai ir atsargiai jis pūsdamas pakėlė mane į orą dar vienai svajingai ir nuotykių pilnai dienai. Ech, jis toks atsargus su manimi, tai ne tas vakaryktštis niekadėjas, kuris vakar mane blaškė visur kur tik netingėjo, ir tik vakare, matyt pavargęs, numetę į pakampę kaip kokį žaislą...
Taigi, taip turbūt atrodytų kokio pienės pūkelio dienoraštis. Bet nors tai skamba lengvabūdiškai, galima pastebėti, kad ir mūsų gyvenimas ko ne toks pat kaip ir mano minėto pūko. Tačiau mano filosofiniai sugebėjimai nėra įspūdingi, juo labiau kad tikrai ne apie tai norėjau parašyt :). Tiesiog šiaip, norėjos paspangt xD. Tačiau mano aprašytas pūkelis man priminė, jog po visų mano sesijinių vargų laukia vasara, kai bus galima lengviau atsikvėpti ir pradėtiieškot darbo (clap). Nu iš tikrų nelabai romantiškai tos paieškos skamba, bet ka padayrysi :). Ant medžių pinigai, kad ir kaip mes to visi benorėtumėme, nors visi puikiai suprantame, jog toks paradoksas mažų mažiausia sugriautų pasaulio ekonomiką, neauga. O iš tikrųjų norėtųsi man pamatyti tokią vietą, šalį ar galų gale alterantyvią visatą, kur tokie didžiausi nedorėliai kaip karai, politika, visokios infliacijos ir kitos ekonominės nesamonės, nusikalstamumas būtų įrašytos į Raudonąją knygą tarkim vietoj kokių mielų meškiukų kaip koalos, arba juodųjų gandrų. Išsivaizduokit, kaip juokingai turėtų atrodyti zoologijos sode narvas su užrašu prie jo "homo criminalus", ir niekas nesirūpintų jo išlikimu. Aišku turbūtto niekada neįvyks. Nors filmas „Equilibrium“ išreiškia tokią idėją. Tačiau pagalvojus, ką norint to pasiekti, mes turėtumėme paaukoti? Meilę, pasitikėjimą, ryžtą, drąsą, džiaugsmą ir t.t. Juk pagalvojus, koks įdomumas būtų tada kurti šeimą. Užtektų prieiti prie moteriškos lyties asmens, pasakyti "padarom šeimą" ir voulia, darbas baigtas. Nė baimės kad vieną dieną gali būt apmėtytas neatpažintais porcialianiniais objektais (kur tu žmogus bandysi juos atpažint kai zigzagais bėgioji jų vengdamas), nė garsiojo visų vyriškų ligų gydytojo „Kočėlo“. Neįdomu gi taip. Aš jau mieliau pasilikčiau teisę kartas nuo karto pakartoti frazę "Ach tos moterys niekas jū nesupaisys". Tiesa, kadangi man jau prasidėjus sesija, taigi sveikinu visus sugrįžus i Beprotnamį Saulėtekio Alėjoje! =)
Peace and Out =)

Crazy Rush

Labą vakarą mielieji vaikučiai ir jų mamytės. Mmmm, ypač mamytės >:)
Jei gerai prisimenu būtent taip Rolandas Kazlas parodyjodavo profesorių Ričardą Kazlauską vakaro žiniose :). Nu neesmė. Norėjau pasipasakoti kaip indomiai klostėsi pora mano paskutnių dienų. Pasekti paską apie meškiuką. Šis meškiukas iš tikrųjų gali būti ir garsiojo Mikės Pūkuotuko giminaitis, tiesa šitame moderniame pasaulyje medaus niekas nebekabina saujomis kaip anksčiau, bet šis meškiukas nuolatinai pasisotina įvairiausiais saldumynais, kurių galima gauti i kluonus panašiuose pastatuose pupsinčiuose vidurį girios pavadinimu Kaunas. Aišku ta giria kažkokia nelabai jau tikroviška. Medžiai kažkoki keisti, tai geležiniai, tai betoniniai, miško takais nenustodami juda dideli dideli žali tarakonai savo ūsais braukantys tų keistų medžių lieknas ir keistai kartu suaugusias šakas. Bet mes žinome jog ši pasaka ne apie tuos tarakonus, ar juo labiau ne apie saldumynus. Nors. Nors mes juos tikrai dar paminėsime, galų gale koks gi meškiukas be saldumynų. Tai va šis meškiukas kasdien eina į tokį lopšelį-darželį, pavadintą kažkodėl garsaus Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Didžiojo garbei. Bet gal neiknaisiosim apie istoriją, nes mūsų meškiukas, tebūnie jo vardas Rudnosiukas, apie ją nieko neišmanė, nes apart saldumynų jam terūpėjo tik meškiukės (chuckle). Aišku tai irgi nėra visiška tiesa. Juk Rudnosiukas buvo labai (ne)stropus mokinys savo lopšelyje. Tos piktos tetos ir dėdės laikydavo jį uždaroje patalpoje net pusantros valandos, ir po tokios kankynės net saldainio neduodavo!!!!
Tai va vakar tas meškiukas mokinosi eilėraštį atmintinai. Bent jau bandė. Čia jum ne koks Solomėjos Neries eiluraštukas apie baltas ir gražiai apsnigtas baltas pievas, kuriomis pasak jos lakstė raganos. Tačiau kai rudnosiukas buvo mažas, mama jam pasakė, jog raganos neegzistuoja :). Šis eilėraštukas buvo parašytas per 6 stebuklingų skaidrių dokumentus kurie kiekvienas turėjo po 40+ skaidrių. Piktasis trolis Kopustgalvis buvo prigrasinęs, kad negalima visko mokintis atmintinai, bet tiesą pasakius kitaip neišėjo. Taigi vidurį skaitymo Rudnosiukas prisiminė, jog jam reikia dar ir pačiam paruošti skaidres apie kompiuterinius saldumynus :). Taigi pusę nakties Rudnosiukas daug skaitė, kitą pusę bendravo su savo draugais. Taigi atėjus rytuj Rudnosiukas atsistojo, apsiove savo batelius ir išjudėjo link savo darželio-lopšelio. Klausėsi jis tą rytą naujų jo draugų The Exies, tačiau kur nebuvus kur nebuvus baigėsi jo mp3 baterija. "To ir betrūko" sumurmėjo sau panosėje Rudnosiukas. Tada jis prisiminė, kad būtų galima paklausyti kokios nors radijo stoties per savo meškafoną. Ir tada rytas dar labiau sublogo. Vietoj tu 10 minučių, kurias jis galėjo truputėlį prasiblaškyt besišypsant klausantis savo megstamos muzikytės, jis buvo priverstas klausyti kažkokių tai baisių dalykų, kurie kiti gal ir pavadintų dainomis :X. Ir nusprendė mūsų herojus daugiau to nebedaryti. Jau geriau eiti paskendus savo mintyse, nei drįsti klausyti radijos >.<. Taigi Rudnosiukas parašė, tai ka prisiminė iš eilėraštuko, papasakojo apie saldumynus, grįžęs namo išgėrė pieno stiklą ir saldžiai saldžiai užmigo ^_^.

Žalia žalia

Nežinau jau kiek dienų išeiles beatbox'o ir saksofono garsai varo iš proto. Užsimerki ir paneri i garsų ivairybę :)
Hmz, tiesa šis pavasaris kažkaip netikėtai smogė, gal slėpiausi rūsyje kai viskas pražaliavo, hmz reiktų susimastyt, bet nekreipus demesio į aplinką, vieną diena apsidarius pamačiau "Vo blyn, žalia". Smagu, kas be ko. Vėl galima išlįsti į lauką maloniems pasivaikščiojimams (clap). Juo labiau kad Kaune dar yra pora neištyrinėtų vietų, bet dabartiniu atveju reiktų jas tyrinėti vienam, kas visiškai neromantiškai skamba :) . Taigi veiksmų planas :
1. Atlaikyti tą velnio neštą ir pamestą sesiją. Galėtų jie man visur petakus surašyt ir praleist pro ją xD.
2. Atidaryti vasaros sezoną (chuckle). Čia dar svarbiau nei sesija, bet be jos gerų rezultatų, sezonas paprastai turi ne kokią pradžią xD
3. Sudaryti pasivaikščiojimų planą vasarai, kadangi nusimato jog liksiu gyventi Kaune per vasarą, tai galima bus DAUG pasivaikščiojimų suorganizuot. Aišku būtų dar labai gerai ką nors ir į kompaniją pasigriebti (chuckle). Bet čia jau kita istorija :)
4. Nusiteikti paskutiniem studijų metam!!!!!!. Ko gero vien ta mintis kad jie jau bus PASKUTINIAI daug pasako (chuckle). Joa, dar meteliai, aišku reikia tikėtis jog sėkmingi, ir būsiu praejęs ta kvailą ir idiotišką 16 metų trunkančią Lietuvos švietimo sistemą, kuri mane turėjo paversti genijum. Aišku negalima sakyti jog nieko neišmokau. Studentavimas daug patirties davė (chuckle), tačiau nesijaučiu būdamas koks nors super duper programuotojas xD. Bet niekas ir nesako, jog juo ruošiuosiu užsidirbti sau duoną :D

Anyways Peace & Out.

Tamsu, o gal ir ne, tereikia atsimerkti :)

Bump ! Bumpidy Bump! Taip taip aš labai blogas, nes kartais užsimirštu, nu ne kartais. Tiesiog kartais gyvenimas taip baisiai sukasi, kad grįžęs namo tiesiog nugriuni i lova, įsijungi kokį filmą prieš miegą, ir pabaigi jo likučius ryte, prieš vėl išlekiant. Arba tiesiog kartais šiaip tingi ir tos mintys palaidūnes, palikę tą mano varganą galvą net nesiruošia sugrįžti namo :).
O šiandien, kaip galvojate kuo šiandieninis eilinis vėlyvas vakaras įpatingas? :P Ogi tuo kad šiandien keletas minčių sugrįžo (clap) Manolu vėl kartais pasijusti protingu. Aišku gal įtakos turi tai kad man vėl artėja beprotystės laikotarpis, kai raiti žmogai joja per miestus ir kaimus ir skelbia baisiaja žinią "Slėpkit vaikus ir moteris, SESIJA vėl čia" (chuckle). O taip, bemiegės naktys, tonos skysčių ir jaudulio, nes mano budeliams dėstytojams dekanatas vėl į rankas paduos dalgius, ir eis jie į horizontą studentų galvų pjauti :) Aišku Jūs to išvengsit, būdami pavyzdingi ir geri studentai, tačiau tik ne aš, visokio pikto ir blogo mėgėjas >:).
Bet kokiu atveju norėjau paminėti kelias dainas. Ogi kas be ko dainas :P
Taigi norime pakylios nuotaikos, ir pasiekti šypsenos laipsnį kai vienas lūpų kamputis nori nenori režiasi į vieną ausį, o kitas savo ruožtu nepalieka ramybeje kitos ausies? Kodėl gi ne. Taigi imame vieną vienetą mp3 grotuvo, imame vieną vienetą TeddyBears - CobraStyle ir žygiuodami savo pamėgtos pasivaikščiojimo vietos maršrutu, norim to ar ne dainuojame: "My style is di bom digi bom di deng di deng digigi, carubuano peer with di bom digi bom di deng di deng digigi"


O taip šiandien gal buvo ne viena iš geriausių dienų. Hmz, o dar tėvai, sėsės, broliai ar dar kokia pikta bobutė atskaitė moralą, už kažką ko tu tikrai nepadarei, arba neduok dieve padarei, bet nejaugi prisipažinsi ir kyla noras maištauti. Imam vieną vienetą Mindless Self Indulgence - Shut Me Up, ir siunčiam juos velniop >:)


Hmz, tiesa prieš pora dienų draugas pašarino youtube linką Beatbox Dub FX. Man asmeniškai pasirodė nerealus gabaliukas :)


Gal šiai dienai ir užteks :) O beje dėl mano seniai seniai seniai nebaigto juodraščio, tai va, vis dar nebaigtas :D Dar kurį laiką paerzinsim ir susikaupus pabaigsim :) Bet kokiu atveju jau reiktų sliūkint į lovą. Peace and Out ! :)

Pasivažinėjimas tamsyje

„Dun dun... dun dun... dun dun... Triukšmauja traukinio ratai keisdami bėgį po bėgio. Jie juda savo tikslo link nekreipdami dėmesio į nieką, galų gale tai ir yra jų darbas - Judėti tikslo link. Kaip pagalvoji, gerai jiems. Juos uždėjo ant bėgių, „pasakė“ jų tikslą, ir jie nesukdami sau galvos juda kiekvieną dieną pasiekdami savo tikslą. O kad taip lengva būtų ir mums. Žmogaus gyvenimas taip paprastai nesiklosto. net ir tada, kai rodos jau pasiekėme ko norėjome, mūsų gyvenimuose atsiranda nauji įšūkiai, nauji norai, nauji siekiai. Arba atvirkščiai, po ilgų metų kažko ieškojimų, po begalės pergalių ir nesėkmių, po pasiektų savo 5 minučių šlovės, vieną dieną supranti, jog iš tikrųjų tai nebvo tai ko tu norėjai, jog tai buvo stereotipų vaikymasis. Supranti, jog pats labiau norėtum lakstyti niekieno nevaržomas po plačius arimus, nei vadovauti milijardinį pelną skaičiuojančiai firmai.
Taigi. Ar kada nors mūsų gyvenimuose ateina toks laikas, kai iš tikrūjų jau nieko nebegali pakeisti? Ar tikrai egzistuoja tokie žmonės kurie negali pasikeisti, ar jie tiesiog tingi, o gal net bijo esminių permainų savo gyvenime?“

Va taip kartais baigiasi mano kelionės į savo gimtąjį kraštą. Tik gaila ne visada turiu popieriaus lapą po ranka, kad jas įamžint :)

Ai tiek jau to :D Nesugalvojau pavadinimo ir nereikia :)
Hmz, pastebėjote už lango pasiketimų? Nea. Ot velnias aš ir galvoju čia jau pavasaris, ar tik kalendorius erzina kad jau būtų metas mesti šalikus ir šiltas striukes į šonus, apsiauti savo inkariukius ir išlyst į lauką palakstyt. Tačiau to daryti asmeniškai aš dar nerekomenduoju, o tai galite baigti savo begiojimus pusnyje, kuri pasirodys pakanakamai šalta, jog prisiminsite namie likusią šiltą striukę ir savo kilometrinį šiltutėlį ir patį nuostabiausią pasaulyje šaliką :) Taigi. Gyvenimas tęsiasi ir toliau :) Visko aplink vyksta, kad nesėju kitą kartą ir pamastyti ką čia į blogą pripaišius :) Hmz, vis dar kabo tas prakeiktas juodraštis. Bet deja teks jus nuliudinti :P. Be pavasario, to tikrojo, o ne su pusnim, niekuo nesidalinsiu xD Tai tiek šiandieną :)

Štai ir aš

Sveiki gyvi, Mielieji,
Taip buvau kurį laiką dingęs iš eterio. Taip, atleiskit aš nusidėjau. Tačiau nesu toks vienas šiame kvailame ir ironijos bei pagiežos pilname pasaulyje. Bet... negalima taip sakyti, kad jis yra sudarytas tik iš ironijos ir pagiežos. Juk aplink pilna nuostabių gražių dalykų. Paprasčiausias draugo apkabinimas pamačius tave liūdna gali išsklaidyti visas blogas mintis.
Paskutiniu metu turiu mažų problemų su nemiga. Gal jos ir ne tokios mažos, taičiau kai labiau isigilini, ar Mes iš viso kada nors turime didelių problemų? Taip suprantu, kartais atrodo lyg visas pasaulis atsisuko prieš Jus, kad jus kas nors nuskriaudė, kad kažkada praradote visą pasaulį, bet tai dar nereiškia jog pasaulis prarado Jus. Hah, prasidėjo mano trečio kurso antras pusmetis. Gal jis ir daug žadantis, o gal ir ne. Ech, aš ir vėl atsidūriau savo asmenybės kivirče :). Nebūčiau aš. Kaip visada galva pilna visokiausių idėjų, jog kartais atrodo imtų ir sprogtų. Tačiau tos idėjos ir lieka idėjomis >.<. Vė norisi įgyvendinti begalę projektų, begalę darbų, tačiau ... Tačiau nerandu varančio varikliuko, kuris pasakytų „Tu gali, tu sugebi, tai tau tėra lengva užduotis“. Ech... Vis dėl to negalima pasakyti, jog viskas tarsi sustojo vietoje. Paskutiniu metu vėl patraukė video medžiagos montavimas. Teko susidraugauti su Sony Vegas, kuri mano nuomone gerokai perspjauna Adobe Premier su kuria dirbdavau anksčiau.
Hah tiek daug darbų dabar prieš akis :). Reikia gi pagaliau suorganizuoti tą prakeiktą mediumą :). Kažkam gi reiks atlikti visą juodąjį darbą. Kad ir kaip bebūtų dar kartelį atsiprašau, ir pasistengsiu pamiklinti pirštus dažniau :)

Labas Rytas !

Taip labas rytas :) O kodėl rytas, o todėl kad va neseniai gryžau iš savo kaimuko. Taaaaiiiiiip seniai berašiau, ir bijau sumeluoti kad nebuvo kada. Gal greičiau nebuvo ką. Hmz. O gal ir buvo, tiesiog protingos mintys pasibaigus sesijai mane ėmė ir apleido. O gal ir gerai dar turiu pora savaičių. Tik tiek kad gyvenime susimaišė dienos su naktim. Ech nieko nepadarysi :) Galima gi kartais pabludyti kai turi laisvesnio laiko. Bandyti padaryti tvarką savam kvailam pc ir pasimokinti kazkiek dirbt su programomis kuriomis reikia mokintis :D Just she fuckin hates me !!! Lialialialia :) Damn nu reikia susiderinti ir vėl paversti naktis miegojimo laiku o dieną gyvenimo :D Yra vienas juodraštis kurį reiktų pabaigti ir įdėti, bet deje tokios nuotaikos nebėra kad jį pabaigti :X