......... O ten aukštai, mums virš galvų yra beribis neišmatuojamas ir dar net visiškai nesuprantamas pasaulis. O ten aukštai yra vadinamojo visata, kuri yra nesuvokiamo dydžio. O ten aukštai knibždėte knibžda įvairiausių visatos kasdieninio gyvenimo narių, kurių mes dar net nesame matę, įvykių, kuriuos šiai dienai galime pabandyti suprasti, bet ne viskas yra suprantama ir paaiškinama šiai dienai, nes dar mažai mes težinom. Šiai dienai manau jog visiškai suprantu mano vieno mokytojo frazę „Išsivaizduokite kad mūsų žemė yra stora knyga. Tai va, iki šiol mūsų mosklininkai apžiūrinėja tik viršelį“. Iš tikro kaip pagalvoji, mūsų niekas nemokina apie visatą truputį išsamiau. Aš pats save galiu pavadinti neapsišvietusia kiaule, nes iki pats tuom nepasidomėjau galvojau, jog paukščių tako galaktika ir sudaro TIK mūsų saulės sistema, ir tas "takas" ką mes matome danguje yra kosmoso meteoritų ir dulkių ratas skiriantis vidines ir išorines Saulės sistemos planetas. Natūralus loginis ir baisiai klaidingas mąstymas. Iš tikro mūsų Saulės sistema yra viso labo lyg mažas lašelis vandens didelėje jūroje....... Ir štai dabar mąstymas pradeda veikti ir pagalvoti „Tai jei mes esame mažas lašas mūsų galaktikoje, o galaktikų yra milijonai milijardų, ir tai tik spėjama, nes ko gero tikslaus skaičiaus mes net nesužinosime, tai kokio dydžio turi būti tas paslaptingas žodis "Visata"“. Ech. Ir kiek paslaptingo grožio joje pilna
Huh, pasidomi ir nebesinori atgal į informatikos knygas lyst .....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą