Pabegus Vasara

... Krenta lapai rudeninia is leto sukdami savo paskutini gyvenimo valsa, niekur neskubedami... Ju mintyse kartojasi tos pacios mintis "Viens, du, trys..". Nepamesdami savo ritmo jie ramiai sukasi ir prisiglaudzia prie zemes, taip zinodami kad ju siemetinis sezonas baigesi ir savo trumpa gyvenimo kelione jie jau baige....

Hmz, taip ir as kasdien mintyse tesukdamas : "Viens, du, trys..." baigiu savo rutina. Darbas, universitetas, namai, kasdieninis pusvalandis wow'o, rytdienos pietu gaminimas, ir issvajotoji lova. Jauciuos truputeli pavarges, kazko nespejes, kazko nepaderes, bet huh, tai gal ir normalu. Normalu pilkiem zmonem kurie kitaip savo gyvenimo ir neissivaizduoja :X. Saulius Mykolaitis skamba winamp'e, nurodydamas kad siandien LAISVADIENIS!!!! Diena kai nuo visko gali tiesiog atsipailaiduoti , ir diena kai tau nereikia nieko daryti, nieko rupintis :) Diena, kai tau grupes vadovas nesako ka tu galejai padaryti blogai, diena kai tau nereikia aiskintis kas yra automatas, ir koks yra jo sekmingas kelias, besiaiskinant jo kalba, diena kai tiesiog gali isgert alaus butelaiti ir niekas del to nesupyks :). "Ne karta sau prasiau ramybes, uzmigt svajonese norejau, bet lyg bangu didzio platybes, jausmu nutildyt negalejau, jausmu nutildyt negalejau. O siandien noriu vel skrajoti.... ". Taip , jis mokejo kurti teisingus tekstus :). O dabar ! Begu baigti svesti savo laisvadienio :D Peace and see you later ;) Gal ir vel ismokau rasyt :)), Gal ir atgis sitos rasliavos terliones :)

Nebemoku rašyti.

... Sutikus viena kitą, dvi baltos it gulbės snaigės, lyg susikibusios viena su kita, besukdamos nesibaigiančius ratus viena aplink kitą, iš lėto leidosi žemyn. Kadangi nebuvo jokio vėjo, niekas neįtakojo jų ramios kelionės žemėn, ten kur jos nusileis ir baigs savo ispūdžių pilną kelionę, kurios metu nespės daugiau nieko pažinti, tik viena kitą...
Popieriaus lape švelniai įsispaudžia rašalas: „Rašau tau laišką, apie begalinį ilgesį tavų akių, apie tai, kaip mano godžios lūpos tik ir tesvajoja apie tavųjų saldumą. Kaip mano pirštukai kievieną dieną tiesiog miršta iš geismo prisiliesti prie tavosios odos. Kaip išdykusios mintys nepaliaujamai piešia tavo portretą, nuolatos papuoštą ta svaigia šypsena, kuri praskaidrintų net rūsčiausią dieną, versdamos mano širdį plakti vis greičiau ir greičiau...". Tik tiek ... Tik tiek nedaug logiško minčių dėliojimo tesugebėjo išspausti iš savęs mūsų jau neblogai pažįstamas autorius. Kad ir ką jis begalvotų, trumpalaikės mintys nesugeba įgauti rašytinio pavidalo, taip ir miršta paliktos jo atminties kertelėse, neišvydę dienos šviesos, ir nesulaukę jūsų teismo. Štai dar vienas popieriaus lapas įgaves apvalainą pavidalą skrieja link šiukšlių dėžės...
Kad ir kaip bebūtų, šįsyk pabūsiu baisus savanaudis ir tepasakysiu tiek, jog pamilau. O visas kitas smulkmenas pasiliksiu tik sau ir Jai. Tomsyk tik taip!



Štai... Štai jūsų teismui nusikaltėlis atėmęs iš manęs rašymo dovaną :)))

Geidulingasis Sausis

Frou Frou - Hear Me Out



Ir štai Gruodį veja Sausis, kaip praėjusius metus naujieji. Ech ir kas gi besuskaičiuos kiek svajonių, vilčių bei norų buvo sugalvota laikrodžio rodyklei skelbiant naujo dešimtmečio pradžią. Bam ! Aišku kad ir kaip norėtume nėvienas iš mūsų negirdėjome visada paslaptingų ir permainas genančių varpų gausmo ... Tačiau BAM ! Ir štai pasikeitus datos skaičiukui galėsime sekti kalendorių diena iš dienos ir stebėti ar šiais metais stebukladarys „Dievas“ dar kitose sampratose suprantamas kaip didysis, laiko per amžius taip ir nenugalėtas, „Likimas“ mus aplankys ir leis paragauti šlovės spinduliu tvieskiančių iš jo gausybės rago. Taip nepaslaptis ir Sausis turėjo savo norą, svają ir viltį. Tačiau Sausis yra labai paprastas ir jam iki laimės daug nereikia ir supras jei mūsų gyvenimus lementis didžiavyris „Likimas“ savo dovaną jam jau suteikė.
Taigi šį mėnesį stebėsime Geidulingajį Sausį, kuris pametęs savo galvą geidžia bei ilgisi paslaptingųjų akių savininkės Liepos. „Tiesiog būti šalia tavęs, apkabinti ir jausti kaip spurda tavoji širdutė ir užsimerkus savo nosyte švelniai keliauti tavo žanduku iki nosytės ir truputėlį ją paerzinus paslapčia pavogti vieną svaiginantį ir saldų bučinį“. Ir iš tiesų jau tuoj Liepa praras vieną mano aprašytąjį bučinį mūsų Geidulingajam Sausiui.