Lapkričio mirtis.

Bammmmm !
Nepastėbėjote, kaip pralėkė prieš nosį dar vienas mėnuo? Susimastant kas jame buvo gero , blogo , kas įvykdyto, suprantate kad kvaili retoriniai klausimai lieka neatsakyti, nes iš tiesų mėnuo praskrido ir tiek? :x. Norėtųsi kada nors paspausti „Pause“ mygtuką, kad galėtumėte trumpam sustoti, pagaliau protingai apmastyti susidarusią situaciją, kad spėtumėte kuo daugiau pamatyti, padaryti. Tačiau to nebus. Ir štai lapkritį, lyg įtužusi per koridą bulių kardu matadoras, pribaiginėja gruodis. Grakščiai pakeldamas savo baltą skrasitę į viršų ir apnuogindamas savo šaltomis briaunomis vėją, jis perskrodžia paskutinį rudens mėnesį. Bac! Lapkritis suklumpa ir supranta, kad jam jau reikia užleisti vietą...
Velniop! Šiandien nusprendžiau pabaigti įrašą ne vienu muzikiniu įrašu. Girdėtu, negirdėtu, patinkančiu ar niekinamu, nesvarbu, svarbu tik tai, kad jie yra ! Nes jie paskutiniu metu šneka daug geriau nei aš :?

Muse - Hysteria

Foje - Paskutine Diena

My Chemical Romance - Helena

Natalie Imbruglia - Counting Down The Days
Lenny Kravitz - Fly Away

Dido - Look No Further

Creed - One Last Breathe

Lifehouse - Take Me Away
Frou Frou - Must Be Dreaming

Chumbawamba - Jacob's Ladder

Būtų galima dar daugiau šnekesnių dainų už mane įdėti, bet užteks...

Vidurnakčio šėlsmas

Mmmmmmmmmmmm........................................................ Kad ir kaip bebūtų pirma pasileiskite šią dainą :

Turbūt mano pianinino manija kažkaip paskutiniu metu išaugo :x. Ir išvis paskutiniu metu tik daug dainuoju ir viskas :? Gerai kad niekas to negirdi (chuckle)
Joaaaaaaa. Žiema tikrai atėjo, šaltukas spaudžia, liko pusantros savaitės iki sesijos, kurią ko gero galutiniam rezultate pasieksiu ir praeisiu :). Tik va sekantį semestrą 6 specai :O. O tai reiškia dar daugiau bemiegių naktų xD

Elegantiškai Sninga

Ir štai atėjo 10 valanda ryto. Po galais šiandien juk sekmadienio rytas ir galima ilgiau pamiegoti ! Bet staiga pakėlus galva nuo pagalvės, aš išvystu neapakartojamai mielišką vaizdą. Sninga !!!!!! Tiksliau kone pusto :> Įvairiausiais sūkuriais pasiklydęs vėjas tarp dviejų penkiaaukščių sklaido snaiges, nesuvaldomai krentančias žemyn, tačiau dėl to pačio vėjo niekadėjo pasijunta kaip geroje karuselėje, ir po gerų 10-15 minučių apsvaigusiomis galvomis pagaliau suranda savo kritimo tikslą. Tikslą - papuošti žemę savo kūnais, kad visi kurie dar tiki žiemos stebuklu, žmonės kurie vis dar sugeba džiaugtis gyvenu, apsidžiaugtų, pradėtų nenustygti savo vietoje, išsišieptų lig ausų ir kaip išprotėję patys, lyg pagauti to niekadėjo vėjo, suktųsi aplink savo ašį, pakolei patys nukristų nuo apsvaigimo :>. Taip žiema! Metas išsitraukti savo pirštines, kepurę (o gal ir ne), ir prisiminti kokiu kampu paleista snaigiu gniūžtė pasiekia taip trokštamą pakibinti taikinį xD (mm) Elegantiškai sninga ^.^. Daina gal ir dainuota rudeniui, bet velniop tai, man iš jos dabar užtenka žodžių „Elegantiškai sninga“.

Taigi va gi tai. Mane sukritikavo :O Persiprašau, kad neįdėjau mano mylimų kačių foto :>. Tiesiog tą dieną buvo tokia nuotaika :) O bet tačiau kadangi šiandien ji gera tai reikia ir gražaus katuko ^.^. Kartais galvoju kad reikia ištraukti savo fotiką iš stalčiaus, nes jau minimum 10 kadrų bučiau galėjęs pasidalinti su jumis. Tačiau dabar jie dar ypatingesni, nes galiu jais mėgautis TIK aš :) Ir neteiskit manęs, juk kiekvienas esame kažkiek savanaudis (chuckle)



Aš prašiau senio šalčio kažko mielo, ir jis atnešė tave :> (Song of the Day - Andrius Mamontovas - Alternatyva)

Vienišas pievoje

Pieva žalia, tačiau nevisiškai. Ji žalia, bet kažkuo apklota. Hmz, Juk dar lapkritis, bet jau, jau iškrito pirmosios snaigės. Smagu, sniegelis ^.^. Juk taip pagaliau smagu, išsikankinus per rudenį, pamatyti baltą spalvą už lango!. Spalvą daug mielesnę širdžiai, negu apnuogintos rudens šakos. Taigi galų gale ta pieva nebuvo tokia ir žalia. Ji buvo žaliai balta! Arba baltai žalia... Hmz, turbūt kad žaliai balta, nes tas baltumas tiesiog nyko akyse, dėl tos niekadėjos saulutės, kuri dar kartas nuo karto mus pradžiugina. Ir visgi, Jis vaikščiojo po pievą, keista, nejaugi negalėjo susirasti kokio takelio ir šaligatvio. Bet ne, jam buvo noras pasivaikščioti būtent pieva. Jo draugai lakstė aplinkui, jų buvo ne vienas ir ne du, tačiau Jis vistiek vaikščiojo vienas, ir atrodė vienišas. Huh, ir kaip taip galima, būti šalia savo draugų ir būti vienam. Jis nė kiek nepergyveno, kai papūsdavo stipresnis šaltokas vėjukas. Šalia stovintys žmonės drebėjo, bėgo į vidų norėdami išgerti šilto gėralo, o jam nieko, jis stovėjo ir net nereagavo į aplinką. Įdomu apie ką jis mąsto? Apie dar vieną nerūpestingą dieną, ar apie tai kad artėja žiema. Įdomu...

Pasivaikščiojimas Debesimis

Tau buvo nepervėsi diena, atsižvelgiant į lapkričio orus. Iš ties, jei Jis ėjo atsilapatojęs savo striukę, net nesivargino tvarkingai užsirišti šaliko, galima teigti, kad tai buvo šilta diena. Nors, jis ir žiemą taip vaikšto. Juo kaip termometru nereikėtų pasikliauti :). Šiandien ryte Jis atsikėlė taip kaip ir priklauso ir pajudėjo link savo mokslų kalvės, kuri kaip mes visi žinom, yra pora stotelių nuo Jo gyvenamos vietos. Taip, šiandien jo laukė du pažymiai ir dar du pristatymai. Jis yra kvailas, kad pusę laiko nieko nedarė, o dabar laidoja save... Taip, kvailas tu Kęstai, kvailas. Ir štai, pavažiavus tuos 400 metrų su troleibusu, Jis išlipa, klausydamas savo ausinukų kaip visada, nereaguodamas nė kiek į aplinką Jis juda link tos prakeiktos vietos, kurios Jis taip nekenčia. Prabuvus joje kelias valandas, tačiau neatlikus visko kas buvo numatyta, Jis eilinį kartą suskrimtęs juda link namų. Namie atsisėda ir prasideda vos ne kiekvienos dienos ritualas. Žiūrimas koks nors filmas, valgomi pietūs. O dar apsimetinėja, kad nekenčia rutinos. Jis net nenutuokdamas pats sau susistatė rutiną, tokią kvailą ir nerūpestinga, lyg už poros mėnesių sustos viskas aplinkui ir Jis galės kažkur tai prapulti. Tačiau po pietų Jis skaitinėje medžiagą ir pasileidžia savo all.m3u playlist'a. Next, next, next, next, next, next... Net ir turint gana nemaža muzikinį fondą Jis vis dar spaudinėja next... ir štai... užgroja... pianinas... Jis jį taip dievina... o čia dar ir gitara prisijungia... Ko daugiau benorėt :). Jis trumpam užsimerkia, susikaupia ir pradeda mąstyti! Pagaliau šitas kalės vaikas pradėjo mastyti! Nors šiandien ir nebuvo viena iš linksmiausių dienų, Jis pradėjo suprasti ko pagaliau jis bent jau dabar nori, ir ką jam reikia padaryti norint to pasiekti! Pagaliau ... Taip jūs neklystat, mūsų herojus tai Aš ...
O štai ir pora dainų kurios šiandien be perstojo sukasi ir sukasi ir sukasi, lyg rudenį bekrentantis lapas.

Not To Reason Why - Flowers Not To Reason Why


Not To Reason Why - The Annexation Of Puerto Rico

Loose Control

Labas Vakaras ! Po vakar beprotiškai (ne) mielo vakaro :). Nors hey, reikia pripažinti kad jis iš tikrųjų ne taip jau ir mielas buvo :). Suradau dar vieną mielišką vietą, ir ji visiškai arti manęs (smirk). Jeee , dabar turiu kažkur arti Kaune jaukų mielą kampelį, į kurį bet kada galiu nubėgti ir padūmoti, pasvarstyti, netgi parėkauti jei labai noriu. O praktiškai ta vieta vidury mano mylimo Kauno! :) Beat this creapy world rulers ! Aš rėkauju vidury miesto ir niekas net nematys ar negirdės to ^_^. Ir dabar va, neužilgo ten bėgsiu, tik prisipildom savo mp3 tokių grupių dainų kaip Hoobastank, The Killers, Breaking Benjamin, Nickelback, Lifehouse, Good Charlote, Muse, AFI, Thousand Foot Krutch, Bullet For My Valentine, System Of A Down, Linkin Park and so on and so on @_@. Tai, Ledi ir Džentelmenai, šiandieną mūsų racione daug gitarų, bugnų, nepakrtojamų ritmų mišinys, verčiantis tiesiog nori nenori pajudinti savo psichologiškai išvargusį kuną, užmerkus akis išsivaizduoti lyg pats virpintum tas stygas. Šiandien bandysime prisikelti iš numirusių, apsiginkluoti tona geros, super geros ir fantastiškai pakylios nuotaikos, paleisti gerklę iš visų jėgų, ir pradėti naikinti bloguosius mokslo demonus xD Yeeeha ! xD Let's Just All Go Out Of Control !

P.s. :
(rock)

Kabooooooom @_@

Mmmm, tikiuos visi yra matę Madagaskaro pingvinų šėlsmą kalėdų metu :). Iš ten ir pasisavinau šiandieninį pavadinimą. Tarp tų keturių pingvinų yra toks Riko. Pingvinas beprotiškai norintis viską susprogdinti xD. Visalaik iš užanties ar kitos vietos ištraukiantis dinamito lazdelę, dailiom šunyčio akim pasižiuri į vadą ir kukliu balseliu, lyg tarp kitko, paklausia : „Kaboom (wasntme)?“. Tai va aš dabar panašiai jaučiuosiu. Norisi viską susprogdinti, tik deja nėra to kas galėtų pasakyti : „ Taip Rico, Kaboom“. Bah... Esu nusikalęs, o gal šiaip tik apsimetu tokiu, net nežinau kaip įvertint dabartinę situaciją :). Netyčiom mano Winamp šiandieną paklydo „August Rush“ filmo garso takelyje.


Mmmmm... Nors tai ir fikcija, turiu omenyje patį filmo herojų, tačiau pavydžiu, belenkaip pavydžiu, žmonėm kurie moka groti gitara, arba pianinu. Prisimenant augimą gimtam miestelį kažkuriais metais turėjau pasiryžimą kokytis groti gitara. Tačiau, tačiau tuo metu neturėjau atliekamų dviejų šimtų gitarai. Turėjau daug ambicijų. Gal dabar mano gyvenimas būtų kitoks, tačiau tuo metu keliems beprotiškiems, o kitiems visai realiems norams nebuvo lemta išsipildyti. Nieko čia nepadarysi :). Gal dėl to ir užaugau toks, turintis ambicijų, norų, tačiau nemokantis jų įgyvendinti. O gal ir ne taip jau baisu, nes kiek prisimenu buvau ganėtinai užimtas vaikas. Futbolo treniruotės trukusios 8 metus, pora metų ir krepšinio treniruotės, ansamblis, teko 6 metus prašokti tautinių šokių būrelyje. Po galais, net teko dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje. 3 metus pralankiau foto-video būrelį, kartą net respublikinį konkursą laimėjau. Tačiau, tačiau tuo laiku aš to net neįvertinau. Kaip dabar pagalvoju, žmonėm kurie šokyje nori pasiekti kuo daugiau, toks renginys kaip Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė yra kone didžiausias pasiekimas gyvenime. Tave pripažino, praėjai atranką, kad tik ten patektum. O man tai buvo ... Man tai buvo niekas. Mano mamai tai reiškė daug. Tada ji turėjo kuo manimi didžiuotis. Ji džiaugdavosi kai as laimėdavau kokį konkursą, nesvarbu ar tai buvo respublikinio masto ar vietinės reikšmės.
Huh... Dabar manau nebeliko kuo didžiuotis. Užuot to, kad stengčiausi išlikti savo suknistose studijose, aš pradedu galvoti, kad tikrai ne čia pataikiau. Pradėjo dominti visiškai kitokie dalykai. Huh... O dabar, dabar metas kažko imtis. Tik ko ?..


Pajusk švelnų vėją, kutenanti tau veidą (Song of the Day - The Killers - Jenny Was A Friend Of Mine)

Naktinės pastabos

Kada geriausia eiti pasivaikščioti ? Ogi naktį. Taip, tikrai manau kad naktį :). Žiūrinėjau kaip visada prieš miegą filmą. Šį sykį tai buvo „Balck Hawn Down“. Nors ir esu jį matęs, iš galimo pasirinkimo nusprendžiau, kad reiktų pasižėt kažką iš veiksmo filmų srities :). Tai va, baiginėjasi filmas, aš vangiai ir nenoriai pakylu iš lovos, ir judėdamas prie savo dežutės pasižiūrėjau pro langą. Hmz ... Tolumoje kaip visada matosi nušviesta gatvės šviesų Kauno padangė. Tolumoje matosi balti žibintai, už jų, dar truputėlį toliau - gelsvi. Staiga filmo pabaiga pasidarė nebeįdomi. Nors ir kasdien matau tokį vaizdą, tačiau šiandien kažkodėl pamatęs jį pagalvojau „Įdomu ar kas nors šiuo metu yra išėjęs pasivaikščioti ?“. Neskaitant to, kad tada buvo antra nakties, staiga apsioviau batus, apsimuturiavau savo mėgstamą šaliką, kurį tik dabar ištraukiau iš spintos, apsirengiau ir išėjau. Nors tai nebuvo ilgas pasivaikščiojimas, tiesiog apsukau ratuką ir grįžau namo, tačiau malonus. Gaila, bet nesutikau dar tokių išprotėjusių kaip aš :). Gatvėje kartas nuo karto pasirodydavo vienas kitas automobilis. Hmz ... Užjaučiu, tokią vėlumą vairuot :x. Bet jie man per daug nesutrukdė. Paskutiniu metu užsikrėčiau Foje - Vaikystės Stogas ir The Killers - Jenny Was A Friend Of Mine, kurios mane ir lydėjo viso šio trumpo ir kiek kvailoko pasivaikščiojimo metu :). Smagu ir miela, bet ką, metas jau eiti ir man miegučio :) Poryt paskutinis šitam semestre kolis >.< Dar daug išmokt reikia :) Labos :)



Pajusk švelnų vėją, kutenanti tau veidą (Song of the Day - The Killers - Jenny Was A Friend Of Mine)

Dido - Don't Believe in Love


Dido - Quiet Times

Dido - Burnin Love


va :P Nesusilaikiau :) Per daug gražu, kad nepasidalint :)

Ketvirtadienio rūsio pasakėčia

Bah ... Šiandien praėjo dar vienas pragariškas ketvirtadienis :) Šiam semestre taip susiklostė, kad visi mano ketvirtadieniai yra pragariški. Tarsi anksčiau rodytos per televiziją „Rūsio pasakaitės“. Visos jos tokios ironiškai juokingos ir baisios :D. Prisimenu kaip su sese sėdėdavom iki 23 valandos ir lukdavom garsiųjų „Rūsio pasakaičių“. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, kalendoriuje ant šio ketvirtadienio galima užbrėžti didelį ir storą X'ą :) Aišku ryt laukia įdomi diena :) Nes kaip paaiškėjo ryt laukia dar vienas kolis, apie kurį visai buvau pamiršęs. Lucky Me huh ... wrong xD
Mmmmm... Šiandieną pradėjo prastumti Mamontovas su savo „Vaikystės stogu“. Turėjo būti geras vaizdas, kai kabinete pilname vargšų trečiakursių darančių savo Kompiuterinių tinklų laboratorinius, vienas iš jų, įsijautęs i plyšaujančius savo ausinuko garsus, nebeišsėdi savo kėdeje :) ... Klausyk žmogau, vaikystė baigės jau... Huh, vaikystė :) Būtų miela dabar kažkur nerūpestingai pašėlioti, lakstyti po pievą išskleistomis rankomis, idant bandant pakilti i dangaus platybę. Arba gulėti aukštoje pievoje ir likti niekieno nepastebėtu. Hmz, reik važiuot i kokią Naująją Zelandiją, o tai man jau pavasario noris :D . Kažkaip žiema prasileistų. O bendriau iš tų žiemų nieko gero paskutiniu metu. Kalėdos be sniego, tai tas pats kas zebras be juodų dryžių. (Taip į pasaulio klausimą ar zebras juodas su baltais dryžiais, ar baltas su juodais dryžiais, aš teigiu jog jis baltas su juodais dryžais, nes po galais kiek galima gičytis ta tema xD ) Tai va, ieškau ko nors parduodančio paslaptingą fast forward i pavasarį. Pas man per daug energijos kad žiema tą atlaikytų xD





Visas gyvenimo džiaugsmas yra sugebėjimas erzinti ir būti erzinamu (happy) (Song of the Day - Foje - Vaikystės Stogas)

Lapkričio Noktiurnas

Taip, nebereikalo matote šią nuotrauką. Joje matyt mano nuomone žavi moteris. Moteris ne tik žavi savo išore, bet ir savo atliekama muzika. Užvakar užšokęs i LinkoManija netyčiom užmačiau naujai įdėtą torent'ą. Tai buvo Dido naujas albumas, besivadinantis „Safe Trip Home“. Nežinau, gal kalta aplinka, o gal ir kas kitas, tačiau ten besislepiančios dainos man dabar atrodo labai gražios, mielos ir nuteikiančios svajingai.Kad ir kaip pastaruoju metu būtų sunku dėl mokslų, ar draugų (nors labai retai kada gali būti sunku nuo draugų), užtenka truputį daugiau pasigarsinti savo Winamp, užsidegti smilkaliuką, užsimerkti ir ramiai tolygiai kvėpuoti. Visa kita atlieka fantazija šokdama pagal ritmą. Pagal vieną dainą, nuteikiančią ramiai, išsivaizduoji šiltą ramų vakarą, kažkur, ko gero gražiausioj vietoj pasaulyje, apsikabinęs savo vienintelę. Pagal kitą dainą tu nieko negalvodamas šėlsti. Ech ... Atiduočiau bet ką, jei tokioj ramumoj kas nors dabar man paglostytų galvą :x
Rytoj laukia penktas iš mano šešių kolokviumų. Norisi sakyti kad pragaras jau baiginėjasi, tačiau iki sesijos liko 6 savaitės, savaitės kurios turbūt bus labiausiai užimtos mokslų atžvilgiu mano gyvenime. Bet to reikia norint ir toliau bandyti pasiekti Informatikos aukštumų :)





Aš taip ir nesužinojau kas yra meilė (Songs of the Day - http://88.222.225.25:8000/stream.ogg (Play URL...))

Rūkas

Vakar naktinėdamas (mhm, sakiau eisiu anksti miegot, nuėjau gal kokią 4 ryto) mačiau kaip už lango bent tris kartus pakyla rūkas ir vėl išnyksta. Tolimoje padangę nušviečiantys žibintai staiga dingdavo ir po kokių 15-20 minučių vėl pasirodydavo :). Iš tikrų gyvenant netoli Nemuno gal ir neturėtų imti nuostaba dėl tokių reiškinių :).
Šiandienos vargimas baigesi tuo , kad nieko doro taip ir neišmokau, tačiau ... Tačiau iš neturėjimo ką veikt paleidau internetinę radijo stotį :D. Dar nesugalvojau kas jos klausys, net nežinau ar ten yra ko klausyt :D. Tačiau paleidau xD Reikės pasireikšt keliem draugam skype xD. Bah, metas atgal kažkaip grįžt prie grafikos, kad ir kaip to nenorėčiau :)


Tik tada kai krenti nuo aukštos aukštos uolos, tu sugebi išsirėkti (Songs of the Day - http://88.222.225.25:8000/stream.ogg (Play URL...))

Labas Vakaras arba Emocijų pilna diena

Labas vakaras. Galų gale tai buvo gražus vakaras. Nors diena buvo emocinga visomis prasmėmis. Buvo ir džiaugsmo, ir pykčio, ir liūdesio. Sunku sureguliuoti masę žmonių. Ne visi jie klauso, ir ne visi jie nori pripažinti tave kaip lyderį.
Tačiau šią kvailą dieną aš pabaigiau žiūrėti gražų filmą, filmą kuris vadinasi August Rush. Filmas kuris tikrai gražus ir galų gale mane nuramino. Einu aš pagaliau pamiegot ilgiau nei 4 valandas per dieną :)

Naujas Vaidinimas arba Lapkričio Sublizgėjimas

Štai !!! Štai pagaliau, pagaliau įžengėme i lapkritį, mėnesį kurio pradžia Lietuvos tradicijose yra susikaupimo , rimties, prisiminimo, pagarbos ir tradicijų diena. Diena kai žmonės iš visų kraštų meta visus savo dirbamus darbus, sekundei nustoja būti darbščiosiomis miestų skruzdėlytėmis, kurios dar prieš sutemstant bando nuzulinti kuo didesnį asfalto, plytelių ar savo ofiso grindų plotą ir staiga pradeda traukti Namo, ten iš kur yra kilę, ten kur jau apie nieką nebegalvodami ilsisi jų tėvai, seneliai, močiutės, tėtukai, tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės. Dievaž, per jau ketvirtus metus kuriuos kursuoju maršrutu Kaunas - Vilkaviškis, pirmą kartą gyvnime Vilkaviškio stotelėje mačiau išlipant TIEK daug žmonių. Jie vis lipo ir lipo ir lipo, ejo i stovėjimo aikštelę, kur juos pasitiko dar gyvi jų kraštiečiai, sutikdami šiltai ir džiaugsmingai su akimis pilnomis ilgesio, lyg ir pranešančiomis „Pagaliau, pagaliau tu čia, grįžai nors trumpam, bet vis tiek tu čia !“. Visi jie susirinko dėl tos dienos. Galų gale aš ir pats grįžau tik dėl to. Tik mano atvejis kitoks. Man tai labiau kaip pareiga. Tai lyg viena iš tų neatidėliojimų priežasčių, dėl kurių aš to noriu ar nenoriu turiu grįžti ten, ten iš kur išėjau.
Pravėrus namų duris pamatęs tėtis pasakė „Tu toks ankstyvas, maniau grįši tik apie 10 valandą“. Huh, mintyse tik nukerta mintis „O aš gal nenorėjau“... Bet vėl, pareiga yra pareiga. Nors mano mąstymu, mirusį žmogų kad prisimint nėra būtina apvažinėti savo rajoną, nors ir kaip jis gražus :). Tėtis susiruošia, pasiima kalną žvakučiu ir gėlių. Joooo ... pas mus giminė tikrai plati :). Pradėjom savo turą nuo artimiausių kapinių, tuo pačiu ir artimiausių žmonių. Man mama, jam trisdešimt metų mylėta, tausota, gerbta ir saugoma žmona, man tėtukas (atsiranda nežinančiu, taip suvalkijoje vadinami seneliai :) ) , jam - jį auginęs, auklėjęs, diržu pėręs kailį tėtis. Šalta... šalta ir viduj. Nors jau pustrečių metų, bet vistiek šalta. Visi kiti kapai ir kapinės praskrido labai greitai. Štai vėl namai, bet reikia ruoštis, grįžti atgal į savo gyvenamą vietą Kaune. Štai ir vėl diena pasibaigia ten, kur ir prasideda. Tačiau šiandien prakeliavau net ~300 km , 120 iš jų pats buvau už vairo :X. Jaučiasi lengvas nuovargis, dar besitesiantis nuo Pragaringojo ketvirtadienio. Ir vėl ... ir vėl kyla dūmai... gaila ne vanilė, pasibaigė >.< . Bet nieko nepadarysi rožių kvapas irgi tinka :). Po šiandienos gaila tik vieno dalyko. Šiais metais taip ir vėl nenuėjau vakare į didelias kapines vakare, vakare kai ant kiekvieno kapo šviečia žvakutė, skelbianti pasauliui kad šį žmogų, kuris yra jau šešios pėdos po žeme, gyvieji dar prisimena ir gerbia. Ech gal kitais metais... Gal ...
,


Be vienas kito, mes esame niekas (Song of the Day - Saulius Mykolaitis - Nieko Nepasakyta)