Kabooooooom @_@

Mmmm, tikiuos visi yra matę Madagaskaro pingvinų šėlsmą kalėdų metu :). Iš ten ir pasisavinau šiandieninį pavadinimą. Tarp tų keturių pingvinų yra toks Riko. Pingvinas beprotiškai norintis viską susprogdinti xD. Visalaik iš užanties ar kitos vietos ištraukiantis dinamito lazdelę, dailiom šunyčio akim pasižiuri į vadą ir kukliu balseliu, lyg tarp kitko, paklausia : „Kaboom (wasntme)?“. Tai va aš dabar panašiai jaučiuosiu. Norisi viską susprogdinti, tik deja nėra to kas galėtų pasakyti : „ Taip Rico, Kaboom“. Bah... Esu nusikalęs, o gal šiaip tik apsimetu tokiu, net nežinau kaip įvertint dabartinę situaciją :). Netyčiom mano Winamp šiandieną paklydo „August Rush“ filmo garso takelyje.


Mmmmm... Nors tai ir fikcija, turiu omenyje patį filmo herojų, tačiau pavydžiu, belenkaip pavydžiu, žmonėm kurie moka groti gitara, arba pianinu. Prisimenant augimą gimtam miestelį kažkuriais metais turėjau pasiryžimą kokytis groti gitara. Tačiau, tačiau tuo metu neturėjau atliekamų dviejų šimtų gitarai. Turėjau daug ambicijų. Gal dabar mano gyvenimas būtų kitoks, tačiau tuo metu keliems beprotiškiems, o kitiems visai realiems norams nebuvo lemta išsipildyti. Nieko čia nepadarysi :). Gal dėl to ir užaugau toks, turintis ambicijų, norų, tačiau nemokantis jų įgyvendinti. O gal ir ne taip jau baisu, nes kiek prisimenu buvau ganėtinai užimtas vaikas. Futbolo treniruotės trukusios 8 metus, pora metų ir krepšinio treniruotės, ansamblis, teko 6 metus prašokti tautinių šokių būrelyje. Po galais, net teko dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje. 3 metus pralankiau foto-video būrelį, kartą net respublikinį konkursą laimėjau. Tačiau, tačiau tuo laiku aš to net neįvertinau. Kaip dabar pagalvoju, žmonėm kurie šokyje nori pasiekti kuo daugiau, toks renginys kaip Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė yra kone didžiausias pasiekimas gyvenime. Tave pripažino, praėjai atranką, kad tik ten patektum. O man tai buvo ... Man tai buvo niekas. Mano mamai tai reiškė daug. Tada ji turėjo kuo manimi didžiuotis. Ji džiaugdavosi kai as laimėdavau kokį konkursą, nesvarbu ar tai buvo respublikinio masto ar vietinės reikšmės.
Huh... Dabar manau nebeliko kuo didžiuotis. Užuot to, kad stengčiausi išlikti savo suknistose studijose, aš pradedu galvoti, kad tikrai ne čia pataikiau. Pradėjo dominti visiškai kitokie dalykai. Huh... O dabar, dabar metas kažko imtis. Tik ko ?..


Pajusk švelnų vėją, kutenanti tau veidą (Song of the Day - The Killers - Jenny Was A Friend Of Mine)