Ketvirtadienio rūsio pasakėčia

Bah ... Šiandien praėjo dar vienas pragariškas ketvirtadienis :) Šiam semestre taip susiklostė, kad visi mano ketvirtadieniai yra pragariški. Tarsi anksčiau rodytos per televiziją „Rūsio pasakaitės“. Visos jos tokios ironiškai juokingos ir baisios :D. Prisimenu kaip su sese sėdėdavom iki 23 valandos ir lukdavom garsiųjų „Rūsio pasakaičių“. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, kalendoriuje ant šio ketvirtadienio galima užbrėžti didelį ir storą X'ą :) Aišku ryt laukia įdomi diena :) Nes kaip paaiškėjo ryt laukia dar vienas kolis, apie kurį visai buvau pamiršęs. Lucky Me huh ... wrong xD
Mmmmm... Šiandieną pradėjo prastumti Mamontovas su savo „Vaikystės stogu“. Turėjo būti geras vaizdas, kai kabinete pilname vargšų trečiakursių darančių savo Kompiuterinių tinklų laboratorinius, vienas iš jų, įsijautęs i plyšaujančius savo ausinuko garsus, nebeišsėdi savo kėdeje :) ... Klausyk žmogau, vaikystė baigės jau... Huh, vaikystė :) Būtų miela dabar kažkur nerūpestingai pašėlioti, lakstyti po pievą išskleistomis rankomis, idant bandant pakilti i dangaus platybę. Arba gulėti aukštoje pievoje ir likti niekieno nepastebėtu. Hmz, reik važiuot i kokią Naująją Zelandiją, o tai man jau pavasario noris :D . Kažkaip žiema prasileistų. O bendriau iš tų žiemų nieko gero paskutiniu metu. Kalėdos be sniego, tai tas pats kas zebras be juodų dryžių. (Taip į pasaulio klausimą ar zebras juodas su baltais dryžiais, ar baltas su juodais dryžiais, aš teigiu jog jis baltas su juodais dryžais, nes po galais kiek galima gičytis ta tema xD ) Tai va, ieškau ko nors parduodančio paslaptingą fast forward i pavasarį. Pas man per daug energijos kad žiema tą atlaikytų xD





Visas gyvenimo džiaugsmas yra sugebėjimas erzinti ir būti erzinamu (happy) (Song of the Day - Foje - Vaikystės Stogas)