Crazy Rush

Labą vakarą mielieji vaikučiai ir jų mamytės. Mmmm, ypač mamytės >:)
Jei gerai prisimenu būtent taip Rolandas Kazlas parodyjodavo profesorių Ričardą Kazlauską vakaro žiniose :). Nu neesmė. Norėjau pasipasakoti kaip indomiai klostėsi pora mano paskutnių dienų. Pasekti paską apie meškiuką. Šis meškiukas iš tikrųjų gali būti ir garsiojo Mikės Pūkuotuko giminaitis, tiesa šitame moderniame pasaulyje medaus niekas nebekabina saujomis kaip anksčiau, bet šis meškiukas nuolatinai pasisotina įvairiausiais saldumynais, kurių galima gauti i kluonus panašiuose pastatuose pupsinčiuose vidurį girios pavadinimu Kaunas. Aišku ta giria kažkokia nelabai jau tikroviška. Medžiai kažkoki keisti, tai geležiniai, tai betoniniai, miško takais nenustodami juda dideli dideli žali tarakonai savo ūsais braukantys tų keistų medžių lieknas ir keistai kartu suaugusias šakas. Bet mes žinome jog ši pasaka ne apie tuos tarakonus, ar juo labiau ne apie saldumynus. Nors. Nors mes juos tikrai dar paminėsime, galų gale koks gi meškiukas be saldumynų. Tai va šis meškiukas kasdien eina į tokį lopšelį-darželį, pavadintą kažkodėl garsaus Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Didžiojo garbei. Bet gal neiknaisiosim apie istoriją, nes mūsų meškiukas, tebūnie jo vardas Rudnosiukas, apie ją nieko neišmanė, nes apart saldumynų jam terūpėjo tik meškiukės (chuckle). Aišku tai irgi nėra visiška tiesa. Juk Rudnosiukas buvo labai (ne)stropus mokinys savo lopšelyje. Tos piktos tetos ir dėdės laikydavo jį uždaroje patalpoje net pusantros valandos, ir po tokios kankynės net saldainio neduodavo!!!!
Tai va vakar tas meškiukas mokinosi eilėraštį atmintinai. Bent jau bandė. Čia jum ne koks Solomėjos Neries eiluraštukas apie baltas ir gražiai apsnigtas baltas pievas, kuriomis pasak jos lakstė raganos. Tačiau kai rudnosiukas buvo mažas, mama jam pasakė, jog raganos neegzistuoja :). Šis eilėraštukas buvo parašytas per 6 stebuklingų skaidrių dokumentus kurie kiekvienas turėjo po 40+ skaidrių. Piktasis trolis Kopustgalvis buvo prigrasinęs, kad negalima visko mokintis atmintinai, bet tiesą pasakius kitaip neišėjo. Taigi vidurį skaitymo Rudnosiukas prisiminė, jog jam reikia dar ir pačiam paruošti skaidres apie kompiuterinius saldumynus :). Taigi pusę nakties Rudnosiukas daug skaitė, kitą pusę bendravo su savo draugais. Taigi atėjus rytuj Rudnosiukas atsistojo, apsiove savo batelius ir išjudėjo link savo darželio-lopšelio. Klausėsi jis tą rytą naujų jo draugų The Exies, tačiau kur nebuvus kur nebuvus baigėsi jo mp3 baterija. "To ir betrūko" sumurmėjo sau panosėje Rudnosiukas. Tada jis prisiminė, kad būtų galima paklausyti kokios nors radijo stoties per savo meškafoną. Ir tada rytas dar labiau sublogo. Vietoj tu 10 minučių, kurias jis galėjo truputėlį prasiblaškyt besišypsant klausantis savo megstamos muzikytės, jis buvo priverstas klausyti kažkokių tai baisių dalykų, kurie kiti gal ir pavadintų dainomis :X. Ir nusprendė mūsų herojus daugiau to nebedaryti. Jau geriau eiti paskendus savo mintyse, nei drįsti klausyti radijos >.<. Taigi Rudnosiukas parašė, tai ka prisiminė iš eilėraštuko, papasakojo apie saldumynus, grįžęs namo išgėrė pieno stiklą ir saldžiai saldžiai užmigo ^_^.