... Mmm, šiandiną vos pabudus pradėjo pūsti švelnus vasaros vėjelis. Kaip miela. Švelniai ir atsargiai jis pūsdamas pakėlė mane į orą dar vienai svajingai ir nuotykių pilnai dienai. Ech, jis toks atsargus su manimi, tai ne tas vakaryktštis niekadėjas, kuris vakar mane blaškė visur kur tik netingėjo, ir tik vakare, matyt pavargęs, numetę į pakampę kaip kokį žaislą...
Taigi, taip turbūt atrodytų kokio pienės pūkelio dienoraštis. Bet nors tai skamba lengvabūdiškai, galima pastebėti, kad ir mūsų gyvenimas ko ne toks pat kaip ir mano minėto pūko. Tačiau mano filosofiniai sugebėjimai nėra įspūdingi, juo labiau kad tikrai ne apie tai norėjau parašyt :). Tiesiog šiaip, norėjos paspangt xD. Tačiau mano aprašytas pūkelis man priminė, jog po visų mano sesijinių vargų laukia vasara, kai bus galima lengviau atsikvėpti ir pradėtiieškot darbo (clap). Nu iš tikrų nelabai romantiškai tos paieškos skamba, bet ka padayrysi :). Ant medžių pinigai, kad ir kaip mes to visi benorėtumėme, nors visi puikiai suprantame, jog toks paradoksas mažų mažiausia sugriautų pasaulio ekonomiką, neauga. O iš tikrųjų norėtųsi man pamatyti tokią vietą, šalį ar galų gale alterantyvią visatą, kur tokie didžiausi nedorėliai kaip karai, politika, visokios infliacijos ir kitos ekonominės nesamonės, nusikalstamumas būtų įrašytos į Raudonąją knygą tarkim vietoj kokių mielų meškiukų kaip koalos, arba juodųjų gandrų. Išsivaizduokit, kaip juokingai turėtų atrodyti zoologijos sode narvas su užrašu prie jo "homo criminalus", ir niekas nesirūpintų jo išlikimu. Aišku turbūtto niekada neįvyks. Nors filmas „Equilibrium“ išreiškia tokią idėją. Tačiau pagalvojus, ką norint to pasiekti, mes turėtumėme paaukoti? Meilę, pasitikėjimą, ryžtą, drąsą, džiaugsmą ir t.t. Juk pagalvojus, koks įdomumas būtų tada kurti šeimą. Užtektų prieiti prie moteriškos lyties asmens, pasakyti "padarom šeimą" ir voulia, darbas baigtas. Nė baimės kad vieną dieną gali būt apmėtytas neatpažintais porcialianiniais objektais (kur tu žmogus bandysi juos atpažint kai zigzagais bėgioji jų vengdamas), nė garsiojo visų vyriškų ligų gydytojo „Kočėlo“. Neįdomu gi taip. Aš jau mieliau pasilikčiau teisę kartas nuo karto pakartoti frazę "Ach tos moterys niekas jū nesupaisys". Tiesa, kadangi man jau prasidėjus sesija, taigi sveikinu visus sugrįžus i Beprotnamį Saulėtekio Alėjoje! =)
Peace and Out =)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą