„Dun dun... dun dun... dun dun... Triukšmauja traukinio ratai keisdami bėgį po bėgio. Jie juda savo tikslo link nekreipdami dėmesio į nieką, galų gale tai ir yra jų darbas - Judėti tikslo link. Kaip pagalvoji, gerai jiems. Juos uždėjo ant bėgių, „pasakė“ jų tikslą, ir jie nesukdami sau galvos juda kiekvieną dieną pasiekdami savo tikslą. O kad taip lengva būtų ir mums. Žmogaus gyvenimas taip paprastai nesiklosto. net ir tada, kai rodos jau pasiekėme ko norėjome, mūsų gyvenimuose atsiranda nauji įšūkiai, nauji norai, nauji siekiai. Arba atvirkščiai, po ilgų metų kažko ieškojimų, po begalės pergalių ir nesėkmių, po pasiektų savo 5 minučių šlovės, vieną dieną supranti, jog iš tikrųjų tai nebvo tai ko tu norėjai, jog tai buvo stereotipų vaikymasis. Supranti, jog pats labiau norėtum lakstyti niekieno nevaržomas po plačius arimus, nei vadovauti milijardinį pelną skaičiuojančiai firmai.
Taigi. Ar kada nors mūsų gyvenimuose ateina toks laikas, kai iš tikrūjų jau nieko nebegali pakeisti? Ar tikrai egzistuoja tokie žmonės kurie negali pasikeisti, ar jie tiesiog tingi, o gal net bijo esminių permainų savo gyvenime?“
Va taip kartais baigiasi mano kelionės į savo gimtąjį kraštą. Tik gaila ne visada turiu popieriaus lapą po ranka, kad jas įamžint :)
:)
AtsakytiPanaikinti